Bulvių auginimas nedideliame sodo (daržo) sklype

Bulvių auginimas nedideliame sodo(daržo) sklype

Agrotechnikos reikalavimai

Bulves, kaip ir visas daržoves, reikia sodinti ir auginti pagal visus agrotechnikos reikalavimus. Tačiau ne kiekvienas sodo ar sodybos šeimininkas tuos reikalavimus žino, o ir žinodamas, ne visada jų laikosi. Mažų dirbamos žemės sklypų turėtojai, bulves tame pačiame sklype priversti sodinti kiekvienus metus, ko pasekoje, žemė yra nualinama ir kasmet bulvių derlius mažėja. Kad to neatsitiktų, patartina bulves toje pačioje vietoje sodinti nors kas antri metai, kad dirva nors metus „pailsėtų“. Jei visada buvo sodinamos 4 vagos bulvių, tai vienais metais patariama sodinti tik dvi, o kitais metais – kitas dvi.

Pasiruošimas bulvių sodinimui

Ruoštis bulvių sodinimui jau reikia nuo rudens. Numatytame sklype, kur kitąmet bus sodinamos bulvės, reikia išnaikinti daugiametes žoles ir piktžoles, iš dirvos išrinkti didesnius akmenis, po to ant dirvos paskleisti perpuvusio mėšlo ar komposto ir viską giliai aparti arba sukasti. Pavasarį, pradžiūvus žemei, kelis kartus sklypą „pervažiuoti“ su kultivatoriumi ar akėčiomis ir vieną kartą suarti(atkartoti rudeninį arimą). Tai rekomenduojama daryti todėl, kad su pakartotinu arimu, mėšlu ar kompostu praturtinta žemė vėl atsidurs dirvos paviršiuje, o sodinant bulves, ta pati žemė vėl apsivers ir bulvės bus pasodintos derlingame sluoksnyje. Atkartojant arimą, iš dirvos reikia išrinkti užsilikusias daugiamečių augalų ir piktžolių šaknis.

Bulvių sėklos parinkimas, daiginimas

Nedideliame sklype bulves patariama sodinti kelių rūšių. Jei nederės vienos, gal užaugs kitos. Tačiau būtina atskirti, kurios veislės yra ankstyvosios, kubulvesrios vidutinio vėlyvumo ir kurios vėlyvosios. Gera bulvių sėkla – tai 20-30 procentų derliaus priedas. Geresnį derlių duoda bulvės, kai sodinamos padaigintos. Bulvės, prieš sodinimą, apie 3-4 savaites laikomos šviesioje ir šiltoje(10-15 laipsnių) patalpoje. Per tą laiką jos išaugina 1-2 cm ilgio storus, stiprius daigus, kurių spalva priklauso nuo bulvių veislės. Padaigintos bulvės dirvoje greičiau išleidžia šaknis, būna mažiau jautrios oro permainoms, dirvos temperatūros svyravimams, anksčiau subręsta.

Bulvių sodinimas

Bulvės sodinamos, kai dirva įšyla iki 7-8 laipsnių. Virš gumbo turi būti 8-10 cm žemės sluoksnis. Prieš sodinimą rekomenduojama dirvą papildomai patręšti trąšomis su mikroelementais. Į vieną arą reikėtų sodinti apie 500-550 maždaug vištos kiaušinio dydžio bulvių gumbų. Labai stambius sėklinius gumbus galima pjaustyti.. Pjaustant reikia žiūrėti, kad abiejose perskelto gumbo pusėse būtų vienodai akučių(daigų). Kuo daugiau dygstančių daigų, tuo didesnis stiebų skaičius, tuo tvirtesnis krūmas ir gausesnis derlius.

Bulvės po plėvele

Bulves galima sodinti anksčiau, jei auginsime po plėvele. Čia bulvės labai gerai auga, anksčiau pradeda žydėti, anksčiau užaugina didelius gumbus ir nenukenčia nuo vėlyvų pavasario šalnų. Be to, daigintos ankstyvų veislių bulvės suspėja užauginti derlių iki masinio fitoftoros, bulvinių nematodų ir kolorado vabalų antpuolio.

Bulvių priežiūra

Bulvės gerai auga tik nepiktžolėtoje, purioje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Todėl pasodintų bulvių priežiūrą jau reikia pradėti, praėjus savaitei po sodinimo. Piktžoles lengviausia sunaikinti dygstančias. Purenti(akėti) dirvą reikia ne mažiau kaip du kartus iki bulvių sudygimo ir du kartus kaupti, kol bulvienojai lapais uždengs tarpus tarp augalų(vagų). Užsitęsus sausroms, bulves reikėtų kartą per savaitę gausiai palaistyti.

Kada kasti bulves?

Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti liepos mėnesio antroje pusėje. O visai nukasamos iki rugsėjo mėnesio. Vidutinio vėlyvumo pradedamos kasti rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, o baigiamos kasti iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Vėlyvosios – kasamos rugsėjo mėnesį, o baigiamos kasti apie spalio mėnesio vidurį.

Dirvos sutvarkymas po bulvių kasimo

Nukasus bulves ir kitas ankstyvąsias daržoves, reikia kruopščiai surinkti visas augalines atliekas ir jas sukompostuoti. Likusį tuščią plotą tikslinga užsėti avižų ir vikių, avižų ir žirnių, ar kitais mišiniais santykiu 1:1. Neturint avižų, galima pasėti miežius arba garstyčias. Šiais mišiniais iki žiemos arimo galima šerti triušius ir kitus gyvulius. Jeigu pašaras nereikalingas, mišiniai panaudojami žaliajai trąšai rudenį, juos užariant, arba nupjaunami ir panaudojami kompostui. Jei kitais metais bulvių tame pačiame sklype nesodinsite – rudenį jame galite pasėti rugių arba kvietrugių.

Sėkmės