Dilgėlės – ir piktžolės, ir vaistai, ir trąša

Dilgėlės – ir piktžolės, ir vaistai, ir trąša

Dilgėlės – piktžolės

Viena iš labiausiai paplitusių daržo, sodo ir pievų piktžolių yra dilgėlės. Jos auga bene visur, bet labiausiai mėgsta derlingą, apleistą dirvožemį. Dilgėlės atsparios ligoms, ilgai vegetuoja negaudamos nė lašo vandens. Jas išnaikinti nėra labai sudėdilgeletinga – būtina išrauti augalą su šaknimis ir gerai įdirbti žemę. Cheminės priemonės nelabai veiksmingos, nes po kiek laiko dilgėlės atželia.

Palietus augalą ranka, jis tarsi nudegina(sudirgina) odą, ją labai niežti, kartais ant odos atsiranda net pūslelių (iš to kilęs net ligos pavadinimas „dilgėlinė“ar „pūslėlinė“). Jei žmogus nelabai alergiškas, niežėjimas po 5 minučių praeina savaime. Kad mažiau dirgintų, prie tos vietos priglauskite buteliuką su šaltu vandeniu arba patepkite seilėmis, jokiu būdu netrinkit ir nekasykit tos vietos.

Dilgėlės – vaistai

Dilgėlių lapuose yra daug vitamino C, pro-vitamino (karotino A), vitamino K.  Taip pat lapuose yra baltymų, cukraus, krakmolo, rauginių medžiagų, organinių rūgščių,dervų, geležies. Jauni dilgėlių lapai valgomi, iš jų verdama sriuba. Geriama šviežių ar džiovintų lapų arbata

Liaudies medicinoje dilgėlės yra vaistas nuo daugelio ligų: jų nuovirai skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas.

Medicinoje dilgėlės vartojamos vidiniam kraujavimui stabdyti. Dilgėlių lapų arbata vartojama profilaktiškai nuo hipovitaminozių ir avitaminozių, taip pat nuo aterosklerozės. Dilgėlėmis gydoma mažakraujystė, nes jos skatina hemoglobino ir eritrocitų judėjimą kraujyje. Dilgėlių lapus rekomenduojama rinkti nuo jaunų augalų. Taip pat reikia prisiminti, kad negalima jų rinkti nuo pakelės augalų, dėmėtų, pakeitusių spalvą ar formą. Dilgėlių lapai džiovinami sausoje, vėdinamoje ar vėjo perpučiamoje patalpoje, palėpėje, kur neprieina saulės spinduliai.

Dilgėlės – trąša

Plečiantis ekologinei žemdirbystei, dilgėlės, tiksliau jų rauginti antpilai, tapo ekologiška trąša. Antpilo paruošimas yra labai paprastas: į didesnį indą – 30-40litrų talpos – pripilkite vandens(jei vanduo iš tvenkinio ar kito natūralaus telkinio – tuo geriau), į talpą pridėkite dilgėlių lapų su stiebais(su šaknimis, dėl pernešamų ligų – patariama nedėti), kad susidarytų skysta, tiršta masė. Indą su raugu uždenkite ir laikykite 2 savaites šiltoje vietoje – tam geriausiai tinka šiltnamis, kasdien pamaišykite ir jei vanduo nugaruoja – jo pripilkite. (PASTABA: maišant raugą, išsiskiria nemalonaus kvapo dujos). Nupylus antpilą, likusią dilgėlių masę sudėkite į kompostą.

Tirpalo paruošimas laistymui gana paprastas: 10 litrų vandens pilti 1 litrą antpilo. Šiuo tirpalu geriausiai tinka laistyti pomidorus ir agurkus šiltnamiuose. Taip pat palieti kopūstams, salotoms, morkoms, burokėliams. Tirpalu galima laistyti vaismedžius ir vaiskrūmius, braškes. Laistymo dažnumas – 2 kartus per mėnesį. Būtina prisiminti, kad tirpalu laistyti negalima svogūnų, česnakų, pupelių ir žirnių.

Susiedo komanda