Gamtinė žemdirbystė – Laimis Žmuida

Sodo atliekų kompostavimas

Gamtinė žemdirbystė

Trumpas įvadas į gamtinę žemdirbystę

Gamtinės žemdirbystės pavadinimas nurodo, jog turėsime reikalą su gamta. Gamta ir jos principai yra pagrindinis šios žemdirbystės rūšies motyvas. Sėklos turės būti gamtinės, veislės – gamtinės, sodinimo ir prižiūrėjimo būdai – gamtiniai, aplinka – gamtinė ir net augintojo gyvenimo būdas bei produktų suvartojimas – gamtiniai.

Iš tokios žemdirbystės iš karto iškrenta nenatūralūs dalykai kaip šiltnamis ar auginimas vazonėliuose ant palangės. Namuose ar šiltnamyje nėra gamtinės aplinkos, neskraido vabzdžiai, santykinė oro drėgmė kitokia, nėra lietaus, nėra natūralaus apšvietimo, nėra ekosistemos, nėra paukščių praskrendančių nei gyvūnų apsilankančių.

Gamtinės žemdirbystės sklypas turėtų būti kuo gamtiškesnis. Idealus variantas – sodyba natūralioje gamtoje. Tokioje erdvėje jau susikuria ir geras mikrobiologinis fonas, ir ekosistema veikia, veikia gamtos dėsniai. Miesto teritorijoje, deja, irgi sunku sukurti ekosistemą. Čia ir uodų nėra, ir kitų vabzdžių, ir paukščiai miesto kitokie nei gamtoje, ir visas mikrobiologinis fonas ne toks.

Tie, kurie ūkininkauja per du sklypus – ir mieste, ir užmiestyje yra pastebėję kaip skirtingai suvalgomas tokio pat storio mulčio sluoksnis. Gamtoje jis išnyksta labai greitai, mieste – stovi kaip užkonservuotas. Tai – dėl mikroorganizmų gausos gamtiškose vietovėse ir jų trūkumo miesto teritorijoje. Jei vakare šiltuoju metų laiku pavažiuosite dešimt dvidešimt kilometrų nuo miesto ir žengsite nuo kelio į pievas keletą žingsnių, tai patirsite miestiečiams neįprastą jausmą – drėgmė pakutens šonus. Mieste to nebūna.

Trumpai tariant, norint ūkininkauti gamtiškai, reikia padaryti taip, kad ir sklype, ir aplink jį būtų kuo daugiau gamtos.

Nenusiminkite tie, kurie turite sklypus mieste, mažiukus sklypus, aplink kuriuos nėra gamtos, taip pat nenusiminkite turintys šiltnamius ir ūkininkaujantys ant palangės. Gamta yra siekiamybė, orientyras, o gamtinė žemdirbystė yra kelias į gamtą. Vieni iš mūsų žengia pirmuosius žingsnius gamtos link ir augina ant palangės, šiltnamiuose, kiti jau lauke, bet mieste, treti jau gali sau leisti ir didesnį sklypą ir gamtiškesnę aplinką. Svarbu, kad pradedame eiti tuo gražiu keliu gamtos link ir artinamės prie savo tikslo tokiais žingsneliais, kokiais kiekvienas sugebame.

Gamtinės žemdirbystės tikslas yra gyvenimas gamtoje. Kaip Rojuje, eini, žaviesi užderėjusiais gamtos išaugintais vaisiais, skini juos ir valgai. Mokslininkai pasakytų – rankiojimas. Žmogus milijonus metų nieko neaugino, tik rankiojo gamtos užaugintus produktus. Todėl gamtinė žemdirbystė dar vadinama tinginio daržais, nes stengiamės kuo daugiau atiduoti gamtai auginti ir kuo mažiau auginti patys. Kuo daugiau rankioti ir kuo mažiau auginti.

Deja, rankiojimas ar tuo labiau gyvenimas Rojuje šiais laikais neįmanomas. Net jei duotų mums negyvenamą salą ir netrukdytų, net tada neišgyventume, nes nebemokame. Gimstame civilizuotoje kultūroje ir esame išmokomi gyventi pagal technokratinius dėsnius. Puikiai valdom mašinas, kompiuterius, tačiau laukinėje gamtoje retas iš mūsų išgyventų. To turime mokytis, atrasti kelią kaip pereiti iš šiandieninės situacijos gamtos link.

 

Pagal Laimį Žmuidą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.