Sodo atliekų kompostavimas

Sodo atliekų kompostavimas

Sodo atliekų kompostavimas

Sodo atliekų kompostavimas – tai organinių atliekų tvarkymo būdas, kai tinkamai panaudojus sodo , daržo atliekas, gaunamas dvigubas efektas: patręšiamas ir pagerinamas dirvožemis, neteršiama aplinka ir saugoma gamta.

Atėjo tokie laikai, kad ne kiekvienas sodininkas gali įsigyti gyvulinio mėšlo. Tad kaip tą problemą spręsti, kuo mėšlą pakeisti ? Turėdami sodą, daržą iš jų gauname ne tik produkciją – vaisius, daržoves , bet ir atliekas – daržovių lapus, virkščias, šakeles, lapus. Kiekvienas sodininkas turi būti suinteresuotas, kad kuo didesnė sodo atliekų dalis būtų paverčiama trąša – kompostu ar pelenais ir grįžtų atgal į dirvą. Daugelis mano, kad jei sklypas yra durpžemyje, tai užtenka jį patręšti tik mineralinėmis trąšomis. Deja taip nėra. Žemei reikia tokių trąšų, kurios ne tik aprūpintų augalus maisto medžiagomis, bet ir pagerintų dirvos fizines savybes. Tam ir yra naudojamas gyvulinis mėšlas, o jei nėra galimybės jo įsigyti, tada ruošiamas kompostas. Su juo pagerinama dirbamos žemės Sodo atliekų kompostavimassluoksnio kokybė.Į dirvą grįžta augalams reikalingos mineralinės medžiagos: kalis, fosforas, kalcis, magnis ir mikroelementai, puviniai.

Kompostą galima paruošti įvairios sudėties ir vertės. Efektyviausias yra mėšlo ir durpių kompostas. Kompostavimui tinka įvairios sodo, daržo augalų atliekos, pridedant trąšų. Tai nupjauta žolė, išravėtos piktžolės (be sėklų) , augalų liekanos, nukritę medžių lapai (klevų , liepų), pjuvenos ir kt. Taip kompostuojant augalų ir kitas atliekas, galima pasiruošti didelį kiekį geros kokybės komposto, kurio kokybė prilygsta mėšlui.

Geriausia kompostą gaminti medinėje dėžėje be dugno.(Kaip pasigaminti komposto dėžę skaitykite kitame straipsnyje). Rekomenduojami išmatavimai yra 1200*1500*300. Ji pastatoma aukštesnėje sklypo vietoje toliau nuo pastatų, pavėsyje. Kompostuojama medžiaga kraunama 20-30 cm sluoksniu. Sluoksniuojant dedama sluoksnis durpių(žemės) , kitas augalų atliekų, lapų. Jei turima mėšlo ar medienos pelenų, jie irgi įmaišomi į kompostą, kad greičiau vyktų mikrobiologiniai procesai. Kompostuojant naudinga tarpsluoksnius pabarstyti kalkėmis, kad greičiau pūtų masė ir žūtų pelėsiai, grybai, ir bakterijos. Augalų ligų pradams naikinti, kompostą palaistykite kalio trąšų tirpalu. Didelė karbamido koncentracija naikina lapuose užsilikusius ligų sukėlėjus, kenkėjus ir jų kiaušinėlius. Prikrovus pirmą dėžę, ant jos dedama kita, ir t.t. Bet neaukščiau kaip 1-1,5 m, kad būtų patogu perkasti. O perkasti komposto krūvas reikia kelis kartus per metus,kad augalų atliekos greičiau pūtų. Jei masė būna sausa, būtina ją kas savaitę palaistyti vandeniu ar atskiestomis gyvulinėmis srutomis 1/10.

Kad sodas, daržas neužsikrėstų piktžolėmis, nedėkite į kompostą žliugių, balandų, rūgščių, sausų žolių su sėklomis. Nekompostuokite augalinių atliekų, apsikrėtusių ligomis: kekeriniu puviniu, monilioze, rūdimis. Į krūvas neturi patekti stiklo šukių, vinių, skardinių, polietileno plėvelės ar kitų nepūvančių medžiagų.

Komposto krūvos supūna ir tinkamos naudoti po 2 metų, todėl kasmet reikia krauti naujas. Jei komposto krūvose buvo daugiau dedama durpių ir gyvulinio mėšlo, tai kompostą galima naudoti jau po 1 metų.

Kompostas naudojamas ne tik dirbamos žemės sluoksnio pagerinimui, bet ir sodinant daigus į dėžutes ar tiesiai į duobutes, auginamų daržovių mulčiavimui (ypač agurkams).

Racionaliai sunaudojus visas sodo, daržo atliekas komposto ruošimui – bus švarus visas žemės sklypas ir neužteršta gamta.

Jeigu jums kyla klausimų, ar norite pasidalinti savo patirtimi, parašykite mums apie savo ūkį

Susiedo komanda