Sosnovskio barščiai – pavojingos piktžolės !

Sosnovskio barštis

Truputis istorijos

Šis augalas kilęs iš Kaukazo regiono ir Vakarų Užkaukazės. Ten barščiai auga beveik visur – priekalnėse, upių pakrantėse ir aukštažolėse pievose. Sosnovskio barštis yra salierinių (skėtinių) šeimos augalas. Tai daugiametis augalas, išauginantis iki 2,5-3 ar net 4 metrų. Stiebas storas, briaunuotas, kiek plaukuotas. Lapai skiautėti, dideli, kartais iki 2 metrų ilgio lapkočiais, kurie apaugę plaukeliais. Pagrindinis žiedynososnovskio skėtis didžiulis – iki 60 cm skersmens. Šoniniai skėčiai mažesni. Ant augalo būna iki 16000 žiedų ! Žiedai balti, turi daug nektaro. Vaisiai(sėklos) plokšti, apie 1 cm skersmens. Augalas skleidžia gan nemalonų kvapą. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, vaisiai sunoksta iki spalio mėnesio.

Kada Lietuvoje atsirado Sosnovskio barščiai ?

Lietuvoje Sosnovskio barščiai buvo įvežti apie 1960 metus. Jie buvo pradėti auginti bandymams, kaip perspektyvus silosinis augalas. Buvo žinoma, kad per vegetacijos sezoną barščiai duodavo labai didelį – 80-90 t/ha žaliosios masės derlių. Jie yra lengvai silosuojami, o silosą gyvuliai visada noriai ėda. Tačiau po kelių metų paaiškėjo, kad šie augalai pašarui nelabai tinka, nes turi daug aštrių, gleivines erzinančių, biologiškai aktyvių medžiagų.

Kuo nuodingi Sosnovskio barščiai ?

Sosnovskio barščiai išskiria nuodingas furokumarinų grupės medžiagas, kurios patekusios ant žmogaus rankų, kojų odos, sukelia uždegimus, atsiranda bėrimai, vandeningos pūslės ir sunkiai gyjančios žaizdos. Dėl šių priežasčių ir buvo atsisakyta šių barščių rūšių auginimo.

Kur dažniausiai auga Sosnovskio barščiai ?

Mūsų karašto gamtinės sąlygos Sosnovskio barščiams augti yra gan palankios, todėl jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir žlugus kolūkiams, nebuvo kam labai rūpinamasi šių barščių naikinimu. Netgi atvirkščiai – jie pradėjo savaime ar su žmogaus pagalba sparčiai plisti. Dabar jau yra žinomi didžiuliai šių augalų sąžalynai daugelyje respublikos rajonų. Taip pat jų gausu nešienaujamose pievose, palei kelius, geležinkelius, prie gyvenviečių.

Sosnovskio barščiai – pavojingos piktžolės !

Kur pradeda augti Sosnovskio barščiai, kitos žolės pievoje ima skursti, nes didžiuliai lapai užstoja šviesą, atima maisto medžiagas. Augalai greitai plinta, užimdami vis naujus plotus ir jau dabar kai kur tapo įkyriomis piktžolėmis. Barščiai gali pridaryti daug žalos, nes įsiskverbia, įsitvirtina ir suardo natūralias augalų bendrijas. Blogai, kai žmonės sąmoningai platina šiuos augalus. Dėl jų egzotiškos išvaizdos, didelio aukščio žmonės barščius dažnai sodina prie sodybų, soduose, prie vandens telkinių, taip padėdami dar labiau jiems išplisti . Todėl Sosnovskio barščius ne tik reikia, bet ir būtina, pagal galimybes, nuolatos naikinti, nes vėliau tai padaryti taps sudėtinga. Svarbiausia – neleisti subrandinti sėklų ir pabandyti sunaikinti šaknų sistemą. Jokiu būdu sąmoningai neplatinti šių augalų.

Vienas iš būdų naikinti Sosnovskio barščius

Naikinant šią piktžolę, pirmiausia reikia pasirūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis: tai veido, rankų, kojų ir viso kūno apsauga: tam geriausiai tinka guminės pirštinės, brezentinis lietpaltis, guminiai batai, dujokaukė. Tos priemonės reikalingos tam, kad naikinant barščius ant žmogaus kūno nepatektų nuodingų augalo sulčių.

Parduotuvėje įsigykite piktžolėms naikinti skysčio roundup (arba kitokio) herbicido. Paruoškite purkštuvą ir pripildykite pagal instrukciją paruoštu tirpalu – 8litrams vandens – 120 ml herbicido roundup. Purkšti reikia Sosnovskio barščių lapus, kol jie yra ne didesni 10-15 cm. Jei purškimas nebuvo efektyvus, jį po 2 savaičių pakartokite. Išdžiūvus barščių lapams, juos reikia surinkti ir sudeginti, o šaknis kastuvu iškasti ir sunaikinti. Jei plotas didesnis – rekomenduojama giliai suarti.

Dar vienas iš būdų yra nupjauti tik ką pradėjusius augti barščius, nupurkšti herbicidais ir tą teritoriją uždengti juoda polietileno plėvele. Visiškoje tamsoje augalai negalės vegetuoti, tuo pačiu nebrandins sėklų ir neužsisės naujai. Plėvelę reikia kas 1 metras prismeigti prie žemės arba prispausti akmenimis, kad po kiek laiko nuo vėjo nesuplyštų.Vėlų rudenį ar ankstyvą pavasarį, nuėmus plėvelę, minėtą žemės sklypą giliai suarti ir išrinkti bei sunaikinti(sudeginti) šaknis ir kitas liekanas.

Sėkmės

Susiedo komanda