Vaiskrūmių sodinimas

Vaiskrūmių sodinimas

Koks dirvožemis tinka vaiskrūmiams?

Juodieji serbentai dirvožemio struktūrai nėra reiklūs. Jie puikiai auga ir dera sukultūrintuose įvairaus lengvumo priesmėliuose ir įvairaus sunkumo priemoliuose. Svarbu tik, kad dirva nebūtų užmirkusi, turėtų natūralų nuolydį arba dirbtinį drenažą, bet būtų pakankamai drėgna. Jei dirva labai sausa ar šlapia – jie auga ir dera prastai. Taip pat juoduosius serbentus patariama sodinti nepavėsingoje vietoje.

Raudonieji ir baltieji serbentai – lengvesnę dirvą mėgstantys vaiskrūmiai. Sunkiuose priemoliuose jie auga labai skurdžiai, todėl į tokią dirvą reikia įmaišyti lengvo priesmėlio, kompostinių durpių, viską sumaišyti ir giliai perkasti.

Agrastai nėra reiklūs, tačiau nemėgsta neutralios ir ypač šarminės reakcijos dirvos, o gerai auga ir gerokai rūgštesnėse dirvose. Svarbu, kad dirva būtų gerai sukultūrinta ir įtręšta organinėmis trąšomis. Žvyringoje dirvoje agrastų sodinti neverta. Jie taip pat nepakenčia užmirkusių ir labai drėgnų vietų.

Kaip paruošti dirvą vaiskrūmių auginimui?

Vaiskrūmių sodint neverta, jeigu dirva gerai neįdirbta (nesukultūrinta). Mažai gelbsti ir didelės duobės. Iškasus didelę duobę ir pripylus į ją geresnio dirvožemio, vaiskrūmis pasodinamas tarsi į uždarą dėžę, todėl jis neįstengia išleisti šaknų tolyn į nederlingą žemę.  Po kelių metų, gerai paaugę ir išeikvoję geresnes maisto medžiagas, vaiskrūmiai pradeda skursti. Sukultūrintoje dirvoje, pakanka iškasti tik tokias duobutes, kad būtų galima laisvai išdėstyti šaknis, jų neperlenkiant ir nekryžiuojant. Todėl patariama prieš sodinimą dirvą įdirbti ištisai, o ne tik tą vietą kur bus sodinami vaiskrūmiai. Tinkamiausias dirvos paruošimo laikas – rusėjo mėnesio pirmoji pusė. Pirmiausia būtina iš dirvos išnaikinti daugiametes piktžoles: varputį, kiaulpienes, usnis. Po to dirvą reikia giliai suarti patręšiant mėšlu, superfosfato ir kalio sulfato trąšomis, įmaišant kompostinių durpių. Reikia atsiminti, kad šviežios (nekompostinės) durpės, vartojamos kaip trąša, dažnai neduoda naudos, jomis geriau yra mulčiuoti pokrūmius.

Kokiu metų laiku sodinti vaiskrūmius?

Praėjus mėnesiui po dirvos įtręšimo, pats laikas pradėti sodinti vaiskrūmius. Tinkamiausias sodinimo laikas – spalio mėnesio vidurys. Tada sodinimui atrinktų krūmelių vegetacijos laikas jau būna pasibaigęs ir tuo metu vaiskrūmiui prigyti užtenka drėgmės.

Kaip teisingai pasodinti vaiskrūmius?

Prieš sodinimą reikia įsitikinti, ar sodinukai nėra padžiuvę. Jei taip yra, tada juos reikia parą pamirkyti vandenyje. Taip pat reikia gerai apžiūrėti vaismedžio šaknis. Nukirstų šaknų galiukai aplyginami sekatoriumi arba sodo peiliu. Labai pažeistos šaknys trumpinamos iki sveikos vietos. Apkarpytos vaiskrūmio šaknys pamirkomos skystoje molio ir mėšlo tyrėje. Pamirkytos jos žymiai geriau sukimba su žeme, o mėšle esantys augimo stimuliatoriai skatina jų gijimą. Duobės kasamos tokio gylio, kad krūmelį galima būtų pasodinti 5-7 cm giliau, negu jis augo medelyne. Sodinama taip: iškasama duobutė, jos dugne padaromas kauburėlis, ant jo pastatomas krūmelis. Paskui taisyklingai išdėstomos šaknys. Labai svarbu, kad šaknų galiukai neužsiriestų į viršų. Sodinti geriausiai dviese. Vienas sodintojas krūmelį prilaiko rankomis, kitas kastuvu šaknis užžeria žemėmis. Užpylus 2/3 žemių, krūmelis gausiai palaistomas, o vandeniui susigėrus, supilamos likusios žemės ir truputį suspaudžiamos. Užpilama taip, kad apie pasodintą krūmelį susidarytų taip vadinama „lėkštė“, į kurią galės sutekėti lietaus vanduo. Pasodintus vaiskrūmius prieš žiemą naudinga mulčiuoti mėšlu ar durpėmis. Jeigu sodinimą dėl kokių nors priežasčių teko atidėti pavasariui, tuomet reikia paskubėti sodinimo darbus atlikti, kai tik atšyla dirva, dažniausiai balandžio mėnesio antroje pusėje. Pavasarį pasodinti krūmeliai laistomi visą gegužės mėnesį kas savaitę.

Susiedo komanda