Putpelės

Putpelės

Šie laukiniai paukščiai buvo prisijaukinti tik prieš pusė amžiaus. Putpelė – tai miniatiūrinės vištų kilmės paukštis ir imta juo domėtis dėl labai gerų šių paukščių produktų maistinių ir skonio savybių. Pagal maistingumą putpelių kiaušiniai nenusileidžia vištų kiaušiniams.

Putpelių prijaukinimo istorija

Pavasarį, nusausėjus laukams, kai žolė ima vešliau augti iš žemės, važiuodamas į tolimą tarpumiškių kaimelį Labanoro regioniniame parke, tikiesi išgirsti ne tik grįžusių paukščių keliamą balsų skambesį ir klegesį, bet ir keistus bene mažiausios laukinės vištelės garsus, primenančius žmogaus kalbos žodžius: “put pelė, put pelė”. Šitaip gero žvirblio didumo paukštelis, įveikęs audringas erdves nuo Šiaurės Afrikos iki mūsų šiaurės krašto, ne tik pranešdavo apie save, bet tarytum ir prisistatydavo. Iš to pupsėjimo ir jo vardas kilęs…

Dar žymusis mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas pastebėjimuose rašė, kad Lietuvos kaime kiauras naktis buvo galima girdėti putpelių balsus. Deja jie tilo, tilo ir po II pasaulinio karo išgirsti Lietuvoje putpelę buvo jau labai sunku. Gal keliautoja paukštelė ėmė vengti mūsų krašto, gal erdvių keliai ją nuvedė į kitas šalis? Ne. Instinkto jausmas beginkliam gyvūnui stipriausias, kol jo kelyje neatsistoja žmogus. Gamtininkas Tadas Ivanauskas aprašo atvejį, kai 1920 m. prie Portartūro milijonai putpelių, skrendančių per Geltonąją jūrą, buvo iššaudytos ir nusiųstos į vietines miestelių parduotuves. Ne ką geriau elgėsi ir egiptiečiai, kurie į jų kraštą atskridusias žiemoti putpeles gaudė ir eksportavo į kitas šalis.

Atrodė , kad šitiems, negalintiems savęs apginti paukšteliams, gresia išnykimas. Tačiau likimas jiems buvo palankus. Atsitiko neįtikėtinas dalykas : žmogus ėmėsi jaukinti šią laukų vištelę, kuri atrodytų niekuo negalėjo sudominti : nei savo grožiu, mėsa ar kiaušiniais.

Pirmieji putpeles prisijaukino japonai. Tai atsitiko daugiau kaip prieš 120 metų. Dabar išvesta keletas japonų putpelės tipų : mėsinių ir dėsliųjų. Šios veislės paukšteliai jau 8 savaičių subręsta ir gali dėti kiaušinius. Jų selekcionuotų tipų putpelės sudeda iki 300 kiaušinių per metus. Žinia, tokia tų naminių žvirblelių ir produkcija… Bet, kaip sakoma, viskas paaiškėja lyginant. Japoniškų putpelių dėslumas, atsižvelgiant į jų svorį, pašarų sunaudojimą, yra 2,5 karto didesnis negu pačių dėsliausių vištų. Tad Japonijoje putpeliukė – vienas populiariausių naminių paukščių. Tokijo restoranuose greičiau gausi putpelės kiaušinį negu vištos.

Amerikos žemyne, Naujojoje Zelandijoje auginamos ir kaliforninės, kiniškosios putpelės. Mažiau paplitusios dekoratyvinės indiškosios prijaukintos putpelės.

Putpelių laikymas, auginimas, priežiūra

Atsirado nauja paukštininkystės sritis – putpelininkystė. Japoniškas putpeles patogu auginti narveliuose, pramoniniu būdu. Putpelininkystės bumas pasaulyje prasidėjo apie 1955 metus. Kaip minėjome, daugiausia šių paukščių auginama Japonijoje. Kai kuriose fermose laikoma iki 200 tūkstančių putpelių. Šioje šalyje kasdien pirkėjams pateikiama virš milijono putpelių kiaušinių.

Į mūsų šalį putpelės buvo atvežtos 1964 metais iš buvusios Jugoslavijos. Naminės putpelės nebeturi kai kurių savybių : neperi, neskraido ir nesuka lizdų.

Didesniems ūkiams yra išvestos labai produktyvios ir greito brendimo putpelės. Jos pradeda dėti kiaušinius nuo 35-40 dienų, kai sveria 130-145 g. Patinėliai sveria 105-115 g (jie mažesni už pateles). Dėslumas 200-300 kiaušinių per metus. Kiaušiniai sveria12-18 g. Lukštas baltas arba žalsvas, taškuotas. Kiaušiniai inkubuojami 17 parų. Putpelės kiaušinius deda po pietų arba vėlai vakare, o kartais ir naktį kas 30 valandų (palyginimui vištos – kas 24-27 valandas). Putpeliukų inkubacijos išeiga 75-80 procentų. Jie išsirita draugiškai, visi per 4-6 valandas.

Patinėlius nuo patelių pagal plunksnų spalvą galima atskirti trečią savaitę. Patinėliai ant kaklo turi ilgesnes rudas plunksnas ir tamsesnę rudą krūtinę. Patelių plunksnos ant kaklo šviesesnės, o ant krūtinės pilkos su juodais taškeliais. Pakeitę plunksnas patinai būna tamsesni.

Putpelės mėgsta natūralų gamtos klimatą, voljerus lauke (vasarą). Tačiau gerai jaučiasi narveliuose. Kad gerai dėtų kiaušinius , putpelės gerai lesinamos, laikomos ne mažiau kaip 18 valandų dienos šviesoje, esant aplinkos temperatūrai ne žemesnei kaip +18 laipsnių. Maži putpeliukai išsiritę iš kiaušinių auginami panašiai kaip ir viščiukai. Jiems patalpoje turi būti 22-30 laipsnių šilumos.

Putpeliukai auga greitai, todėl juos reikia lesinti tik gerais pašarais. Pirmosiomis dienomis patartina duoti kietai išvirtų, per tankų sietelį pertrintų kiaušinių, sumaišytų su piene pamirkytais sumaltais džiuvėsėliais arba varške. Iš žaliųjų pašarų tinka jauna supjaustyta žolė, salotų lapai, pienės. Nuo trečios dienos galima duoti smulkaus žvyro. Nuo penktos dienos vietoje džiuvėsėlių duodama miltų mišinys arba viščiukų kombinuotųjų pašarų. Putpeliukus, kaip ir kalakučiukus bei perlinius viščiukus, reikia pamokyti lesti ir gerti. Jie mėgsta avižines ir sorų kruopas. Suaugusios putpelės lesinamos vištų dedeklių kombinuotaisiais pašarais arba miltų mišiniu, pridedant gyvulinės kilmės pašarų. Vieno litro vandens pakanka 40 putpeliukų arba 20 – suaugusių putpelių. Vienai putpelei nuo išsiritimo iki 8 savaičių reikia apie 1 kg pašarų mišinio, vienai putpelei per metus – 8 kg koncentruotų pašarų.

Vienam patinėliui turi būti priskiriamos 2-3 patelės.

Putpelių kaušiniai

Putpelių kiaušiniai nedideli 12-18g, Tačiau bendra padėtų kiaušinių masė 20 kartų viršija pačios putpelės masę. Putpelių kiaušiniai skanesni nei vištų, nors cheminė sudėtis beveik tokia pati, kaip ir vištų kiaušinių. Tik juose yra daugiau geležies ir specifinių maisto medžiagų, kurios turi gydomųjų savybių. Putpelių kiaušinius patariama valgyti sergantiems astma, kraujo apytakos ligomis, turint padidintą kraujospūdį.

Be japoniškų putpelių, dar pas paukštininkus mėgėjus galima pamatyti marmurines, juodas, angliškas,    putpeles. Pastarosios – sunkios, daugiausia auginamos mėsai. Sveria apie 260-300 gramų. Per metus padeda virš 200 kiaušinių.

Auginti savo sodybose putpeles verta dar ir dėl to , kad jos užima mažai vietos. Nedideliuse narveliuose jų galima laikyti nemažą kiekį.