Samanų naikinimo būdai
Patarimai kaip prižiūrėti veją
Samanos dažniausiai užsiveisia ir auga tokiose vejose (pievelėse), kur vejos žolėms augti yra susidariusios nepalankios sąlygos – tai paunksmė, blogas drenažas, per daug rūgšti dirva, nualinta ar nederlinga žemė.
Kai dėl šviesos stokos skursta paunksnės(pavėsio) nemėgstantys vejos augalai ir jų vietoje pradeda vešėti samanos, (o paunksnės sumažinti nėra galimybės), tuose plotuose rekomenduojama sėti pavėsį pakenčiančias žolių rūšis – paprastąją ir gojinę miglę, šliaužiančiąsias tramažoles ir šliaužiančiąsias šilinges.
Dėl dirvoje blogai įrengto ar nesamo drenažo, dažniausiai nyksta tie vejos augalai, kurie nemėgsta drėgmės pertekliaus. Jų vietoje dažniausiai auga samanos. Tuomet būtina sutvarkyti vejos drenažinę sistemą. Jei to padaryti nėra galimybių, tose vejos vietose rekomenduojama sėti drėgmę mėgstančias ir vandens užliejimo nebijančias žolių rūšis tokias kaip paprastąsias ir baltąsias smilgas.
Jeigu samanos auga todėl, kad per rūgšti dirvos reakcija vejos žolei, tada rekomenduojama nevegetaciniu laikotarpiu dirvą pakalkinti ir gausiai patręšti, ypač azoto ir fosforo trąšomis.
Samanos dažniausiai įsiveisia tuose vejos plotuose, kur vejos žolė pradėjusi skursti ir trūksta mineralinių ir maisto medžiagų. Šiuo atveju iki vasaros vidurio rekomenduojama papildomai veją patręšti azotinėmis trąšomis. Taip pat rekomenduojama papildomai išberti geležies sulfato ir smėlio mišinio 10-15 gramų į kvadratinį metrą. Samanas patariama naikinti ir miltiniu superfosfatu – 70 g/m2. Prieš tręšiant veją azotinėmis trąšomis, vejos paviršių patariama subadyti plonais 5-8mm storio virbais.
Jeigu visos šios priemonės nepadės išnaikinti samanų, vadinasi teks visą dirvą naujai perkasti ar suarti, pašalinti samanas ir joms augti palankius veiksnius ir iš naujo pasėti vejos žolę. Dažniausiai tai yra radikalus, bet pigiausias samanų naikinimo būdas.
Susiedo komanda
