Šilkiai – šiame įraše mes šilkiais vadiname tiek šilkinius, šilkaplunsnius gaidžius ir vištas, kad būtų paprasčiau.

Iš kur atsirado Šilkiai (šilkinės vištos)?

Šilkiai turi ilgą istoriją ir yra kilusios iš kinijos. Pirmasis įrašas pasiekęs vakarus buvo Marko Polo kelionės aprašyme, kuriame jis stebėjosi, kaip keliaudamas po kiniją pamatė paukštį su juoda oda ir „katės plaukais“. Manoma, kad jis buvo pirmasis žmogus atvežęs juos į vakarų šalis.

Kuo naudingi Šilkiai (šilkinės vištos)?

Senovės kinų raštuose gausu įrašų, kad Šilkiai turi medicininių galių nei bet kuri kita vištų veislė. Šiam faktui pagrįsti buvo atlikti tyrimai parodė, kad Šilkiniai gamina daugiau karnozino, svarbaus antioksidanto, kuris saugo ląsteles ir gerina jų veiklą. Mažina toksinių produktų kaupimasi organizme, o svarbiausia lėtina senėjimo procesus. Šilkių mėsa yra ypač vertinama gurmanų.

Šilkių sąvybės

Kai kuriose šalyse Šilkiai laikomi bantamo veislėmis, tačiau tai skiriasi priklausomai nuo regiono, ir daugelis veislių standartų klasifikuojami kaip dideli paukščiai. „Bantamų Šilkiai“ iš tikrųjų yra atskira veislė daugeliu atvejų. Beveik visi Šiaurės Amerikos veislės palikuonys yra bantamo dydžio, tačiau Europoje tipinio dydžio. Tačiau tipiniai Šilkiai yra palyginti nedideli viščiukai, gaidžiai sveria tik apie 1,8 kg ir vištos 1,36 kg. Svoris apie 1 kilogramą jau yra vadinamas standartiniu. Šilkaplunksnių pavadinimas atspindi pakitusią plunksnų sandarą – jos panašios į plaukus. Šilkaplunksnės turėtų būti apvalaus sudėjimo ir žemos. Trumpą gaidžių uodegą dengia šilkinės pjautuvo formos plunksnos. Be išskirtinės plunksnų sandaros, šilkaplunksnėms būdingos ir kitos ypatybės – mėlynai juoda odos ir jos išaugų spalva. Taip pat pigmentuota yra ir jų mėsa, ir netgi kaulai. Dar vienas išskirtinumas – penktasis pirštas. Šilkaplunksnėms būdinga tamsiai raudona skiauterė su mažomis raukšlėmis (graikinio riešuto forma). Be įprastinių šilkaplunksnių, dar būna ir barzdotos.
Auginamos kelių spalvų šilkaplunksnės: baltos, juodos, raibos kurapkos, raibos sidabrinės kurapkos, pilkos, gegutės, tamsiai geltonos ir grynai mėlynos spalvos. Tačiau ne visos šios spalvos pripažįstamos visose šalysi kaip priklausančios

Šilkinių vištų auginimas

Patalpos kur auginama turi būti sausos ir šiltos.
Šilkiai deda pakankamai daug kiaušinių per metus, kreminės spalvos. Tačiau dėslumui trukdo įpatingas polinkis perėjimui. Idealiu atveju višta per metus sudeda apie 100 kiaušinių, sveriančių – 35 g., daugiausia deda žiemą ir pavasarį. Labai gerai žinoma, kad šios vištos dažnai ir užsispyrusiai peri. Nors dėl nenatūralių, pūkinių plunksnų galima pamanyti kitaip, šios veislės vištos yra stiprios, energingos, atsparios šalčiui ir blogam orui. Šilkiai žinomi kaip ramūs ir draugiški paukščiai, dėl polinkio perėdami, jie negali būti auginami kartu su aktyvesniais ar agresyveniais paukščiais, kai jie yra laikomi mišriuose pulkuose. Laikomi viename pulke dėl savo apžėlusių kojų nėra linkę į agresyvumą. Jos neskraido, todėl galite laisvai laikyti jas darže, aptvertas nedidele tvorele. Joms nereikia daug erdvės, tad galite laikyti mažesniuose voljeruose. Šios veislės deda didelius kiaušinius.

 

Susiedas

Šaltiniai:

Wikipedia
Raising happy chickens