Vištos – Araukanai

Pietų Amerikos žemyno vištos. Araukanų vištos vardas kilo nuo Čilėje gyvenčių ir ištisus amžius šias vištas (jų protėvius) laikiusių araukanų genties indėnų.

Išvaizda

Europoje šios vištos yra retos. Daugelyje šalių į parodas priimamos ir uodeguotos, ir beuodegės šios veislės vištos. Olandijoje pripažįstami tik beuodegiai araukanai. Iš išvaizdos tokios vištos panašios į laukines. Tai matoma ne tik iš gana aukštos stovėsenos, bet ir iš labai trumpos, apvalios ir plačios kaukolės. Viena šios veislės ypatybė yra išskirtinė: abiejuose galvos pusėse ausų vietoje yra karpos formos odos raukšlės, ant kurių auga plunksnos. Taip susidaro ausų kuokšteliai. Idealu, jei šie kuokšteliai nulenkti atgal. Žirnio ankšties formos araukanų skiauterė yra netaisyklingos formos, dažnai nukrypusi į šoną.

SPALVOS IR RAŠTAI: Šios veislės spalvų gana daug. Vertinant šios veislės išvaizdą ne spalva yra svarbiausia. Daug svarbiau išlaikyti būdingą veislės išvaizdos tipą.

Auginimo ypatybės

Vištas galima laikyti ir voljere, ir laisvai. Šios ramios vištos yra vienos energingiausių ir atspariausių. Araukanai išgarsėjo tuo, kad deda spalvotus kiaušinius – įvairių mėlynos ir žalios spalvos atspalvių. Mokslininkai teigia, kad mėlyni ir alyvų žalumo kiaušinių lukštai susiję su mažesniu cholesterolio kiekiu. Suaugę paukščiai sveria nedaug, atitinka dėsliųjų vištų tipą. Vienų metų višta sveria 1,2-1,5 kg., gaidys 1,8-2,1 kg. Metinis vištų dėslumas 160-180 žalsvų kiaušinių. Kiaušinio svoris 46-56 g. Egzotikos požiūriu veislė vertinama kaip reta.

Parengta pagal Krasauskų paukščius